PradžiaBuvo 1996 vasara, kai Kauno Dienoj radau skelbimą, kad kelionių agentūra Giro organizuoja išvyką į Maiklo koncertą Prahoj. Sunku prisimint dabar, ką jaučiau- turbūt begalinį jaudulį, o gal baimę, kad nepavyks ten pakliūt, man juk viso labo buvo 15... Kaip bebūtų keista, leidimą iš mamos gavau iš kart! O jau tada su kitais fanais nulėkėm į Giro ir užsisakėm kelionę. Atsimenu, po to dar daug kartų varstėm firmos duris, nes jie žadėjo atiduoti mums koncerto bilietus, kai tik šie pasieks Lietuvą. Kaip dabar atsimenu, eidavom ten vos ne kiekvieną dieną ir skambindavom reaguliariai, jaučiu, užknisom kolektyvą kaip turi būt :)))) Galiausiai gavom, bet atsimenu, nusivyliau, nes pats bilietas buvo be jokios MJ foto, tiesiog žalias popieriukas su koncerto data, vieta ir t.t.
Kelionė
I Prahą važiavo nemažai fanų iš Lietuvos. Tiesa, kartu keliavo ir nemažai "normalių" žmonių, kurie po kelių MJ kasečių perklausos, paprašė grupės vadovės, kad daugiau tų paauglių užgaidų netenkintų ir autobuse Džeksono negrotų...
Jau Prahoj
Turiu pripažinti, kad pačios Prahos beveik neatsimenu. Taip, ne miesto įžimybės mums rūpėjo... Tik atvykę tą pačią dieną nulėkėm prie InterContinental viešbučio, kur buvo apsistojęs Maiklas. Iki šiol atsimenu, kokia nepaprasta atmosfera ten tvyrojo. Tiek daug MJ fanų vienoj vietoj dar nebuvo tekę matyt: vieni sustoję grupelėse dainavo, kiti šoko, o kiti be perstojo skandavo "Michael! Michael! Michael!" Atsimenu, MJ pasislėpęs už užuolaidos vis dirsteldavo į minią, o mes savo ruožtu į tai atsakydavom dar aršesniais klyksmais. Galiausiai
Maiklas pravėrė langą ir pažėrė į fanų minią šūsnį lapelių su savo parašu. Deja, aš tokio lapelio nepagavau...
Koncerto diena.Jei gerai atsimenu, koncertas turėjo prasidėt apie 7 vakaro viename Prahos parkų. Mūsų lietuvaičių grupelė tą rytą kėlėmės apie 5 val. Lauke lyjo. Papusryčiavom savo bendrabučio valgykloj ir žinodami, kad visą dieną būsim nevalgę, prisinkom iš valgyklos visą maišelį bandelių, džemų, obuolių... Atsimenu, kaip vis pasikeisdami nešėm tą lauknešėlį link parko, kol galiausiai užkniso jį tįst, tai tiesiog palikom kažkokioj tarpuvartėj :))) Į įvykio vietą atvykom kažkur 7 ryto. Prieš mus jau buvo tūkstantinė minia. Beliko tik stot į eilę. Eilės plotis buvo nuo vieno gatvės krašto iki kito, o ilgį nupasakot sunkoka. Nebežinau, kiek mes toj gatvėj prastovėjom, kada mus pradėjo leist pro vartus į parką ir tikrint bilietus, bet prisimenu, kaip drebėjau, kad iš manęs neatimtų fotoaparato, kurį kruopščiai slėpiau po striuke. Viskas gerai baigėsi ir mes jau parko teritorijoj. Visi patikrinti iš kart puolėm bėgt kiek tik kojos neša link scenos. Greitai vieni nuo kitų pasimetėm ir susitikom tik kitą dieną viešbutyje... Dienos eigoj ir išalkau, ir ištroškau, deja, bulkučių maišelio jau nebeturėjau. O labiausiai kankino karštis. Tokioj minioj man striukės ir bliuzono pasirodė per daug. Pastebėjau, kad kiti žmonės nusivelka savo rūbus ir duoda prie scenos esantiems apsauginiams, keista, bet jie sutinka paimti žmonių striukes. Atiduodu ir aš savo rudeninius apdarus, lieku su MJ marškinėliais.
KoncertasO štai šitą vietą pasakot sunkiausia.
Atsimenu, pradžioj stovėjau iš kairės kokioj 7 eilėj nuo scenos. Bet koncerto eigoj tokia maišalynė, tokia mėsmalė vyko, kad stovėjimo vieta keitėsi, kas minutę. Taip, jokių "atsiprašau" ten nebuvo. Lipom vieni kitiem per galvas, brovėmės alkūnių pagalba kuo arčiau. Ir nieks dėl to nepyko, nes visiem rūpėjo tas pats. Prieš pat koncertą labai įdomu buvo stebėt scenos darbuotojos, kurie vis kažką veikė, lakstė pirmyn atgal ir atrodė tokie svarbūs. Turėjom laiko apžiūrėt viską - apšvietimą, aparatūrą, kiekvieną laidelį ir kiekviena
smulkmena nerealiai audrino. O tada prasidėjo... Atrodo net dabar girdžiu tą kurtinantį trenksmą, su kuriuo scenoje pasirodė MJ raketa. Tai sekundėlei, atrodė, visi nusčiuvo, o paskui sekė nepaliaujamas spiegimas. Spiegiau ir aš kiek tik plaučiai nešė. Kiekvieną akimirką kartojau sau, kad tai, ką matau, yra tikra, kad tai ne sapnas, kad prieš mane tikrai scenoja stovi Michael'as Jackson'as. Nerealu........................................ Stengiausi sugert į save tą vaizdą, tą jausmą, kad jis išliktų su manimi visą gyvenimą...
Po...Kaip apibūdint tą būsena po visko? Jaučiausi gerokai apsvaigus. Pirma - vis dar nesupranti, ar tai ką metei buvo sapnas ar ne, o antra - nuovargis ir alkis padarė savo. Kai žmonių prie scenos ėmė mažėt, ėjau ieškot savo rūbų. Deja, radau, tik bliuzoną, o striukės turbūt kažkam labiau reikėjo... Po koncerto susiradau vieną lietuvaitę ir su ja pasigavusios taksą grįžom miegot į viešbutį.
Po koncerto Čekijoj pabuvom dar pora dienų. O grįždami tėvynėn iš didžiulio popieriaus lapo pasidarėm plakatą "Mes matėm Maiklą Džeksoną" ir užkabinom jį ant šoninio autobuso lango. Taip pasipuošę grįžom į Lietuvą.
(O aš pati tik grįžus į Kauną tą patį rytą lėkiau į turgelį striukės pirkt, bijojau gaut bart namie :)
P.S. Beje, jei įdomu, tai MJ koncertą Prahoj apšildė DJ Bobo :))))))
uždėję ant rankų spec. apyrankes leido išeit ir vėl grįžt į savo užsiimtą vietą. Taigi panorėję, galėjom išeit nusipirkt maisto ar gerti. Kadangi visi buvom labiau pailsėję, tai gal ne taip priešiškai buvom nusiteikę kitų fanų atžvilgiu - kaip tik laukdami susipažinom su nemažai iš tolimesnės Europos atvykusių gerbėjų, iš kurių nemažai buvo ir vos ne etatinių MJ koncertų lankytojų, šie savom priemonėm keliaudavo į kiekvieną turo koncertą. Ech, kad man tokį gyvenimėlį, tada pagalvojau :)
